Alytaus rajono savivaldybės mero Algirdo Vrubliausko iniciatyva įvyko pasitarimas, kuriame apsvarstyti aktualūs klausimai, susiję su situacija Alytaus rajone ir visoje šalyje dėl gaisrų atvirose teritorijose pavojaus, prevencinių priemonių stiprinimo bei problemų, su kuriomis susiduriama gesinant miškų gaisrus, taip pat lankymosi miškuose apribojimu ar uždraudimu, įsivyravus dideliam gaisringumui.
Savivaldybės meras A. Vrubliauskas susirinkusiems pristatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 76 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, kuriuo valstybės lygio ekstremali situacija paskelbta Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Trakų, Ignalinos rajonų ir Druskininkų savivaldybėse.
Taip pat buvo pristatytas bendras Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijų kreipimasis į savivaldybes „Dėl gaisrų atvirose teritorijose pavojaus ir prevencinių priemonių stiprinimo“, kuriuo raginama informuoti visuomenę apie padidėjusį gaisrų pavojų paskelbiant straipsnius vietinėje spaudoje ir internetinėse svetainėse bei rekomenduojama apsvarstyti galimybę laikinai apriboti fizinių asmenų lankymąsi gaisringu laikotarpiu miškuose. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje vyrauja III ir IV klasės miškų gaisringumas.
„Kaip tik šiuo metu visų miškų gaisringumas yra gana didelis ir viena aktualiausių miško apsaugos problemų yra miško bei pievų apsauga nuo gaisrų. Siekiant sustiprinti bei imtis papildomų gaisrų prevencinių priemonių, būtinas glaudus atskirų įstaigų ir institucijų bendradarbiavimas“, – sakė savivaldybės meras A. Vrubliauskas.
Alytaus Regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Stasys Vanagas pritarė pranešėjui, kad susidariusi situacija yra rimta ir būtina dėti visas pastangas, kad apsaugoti miškus, pievas nuo gaisrų ribojant lankymąsi miškuose: „Nusistovėjus sausiems orams šalyje ženkliai išaugo gaisrų, kylančių atvirose teritorijose. Būtent dėl nedrausmingų poilsiautojų ir miško lankytojų, dėl jų neatsakingo elgesio su ugnimi, šiukšlinimo bei šiukšlių deginimo, dėl ūkininkų neatidumo ir neatsakingumo deginant ražienas, daugiausiai ir kyla miško bei atvirų teritorijų gaisrai. Dėl to būtina imtis papildomų priemonių miško ir pievų priešgaisrinės apsaugos stiprinimui, organizuojant reidus, skiriant baudas pažeidėjams bei apie tokius neatsakingus pažeidėjus informuojant Nacionalinę mokėjimo agentūrą“.
Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Algirdas Bautronis informavo, kad VĮ Alytaus miškų urėdijos miškuose vyrauja IV klasės gaisringumas.„Miškuose reidų neplanuojame, grybautojų ir uogautojų dėl sausros sumažėję, be to dėl afrikinio kiaulių maro yra apribotas eismas ir lankymasis miškuose. Šiuo metu vykdome taip vadinamus „rugiapjūtės sezono reidus“, kurių metu yra tikrinama, ar nėra deginami ražienų laukai, tikrinamas rugiapjūtei naudojamų technikos priemonių priešgaisrinis pasirengimas. Per 7 šių metų mėnesius Alytaus rajono atvirose teritorijose įvyko 93 žolės ir 5 – miško paklotės gaisrai, vien tik per liepos mėnesį – 14 žolės ir 1 pasėlių gaisras, o per rugpjūčio mėnesio pirmas 4 dienas – 1 žolės ir 2 ražienų gaisrai“, – sakė A. Bautronis.
Pasak Alytaus miškų urėdijos urėdo Vytauto Zeleniaus, „kiekvienais metais vasarą būna toks laikotarpis, kai labiausiai neramina gaisrų pavojus. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu miškuose draudžiama kurti laužus, deginti šiukšles, mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą. Gaisrų prevencija urėdijoje aptariama kiekvieną dieną, stebimi meteorologų pateikti duomenys apie gaisringumą visose šalies savivaldybėse. Pagrindinė prevencijos priemonė – transporto priemonių judėjimo miškuose laikinas apribojimas ar uždraudimas“. Tai, anot urėdo, nereiškia, kad gyventojai negali pasirodyti miške, tačiau poilsiautojams griežtai draudžiama čia rūkyti, rekomenduoja miškuose poilsiauti nekuriant laužų netgi specialiai įrengtose laužavietėse, kadangi kyla didelis pavojus gaisrui įsiplieksti net nuo mažiausios kibirkšties.
Visų pasitarimo dalyvių nuomone, būtų naudinga savivaldybei išnagrinėti teisinę galimybę uždrausti transporto priemonių su vidaus degimo varikliais judėjimą miško keliais, išskyrus servitutinius kelius. Tai pasitarnautų ne vien tik gaisrų prevencijos, bet, ir ekologiniu, biologiniu bei afrikinio kiaulių maro atžvilgiu. Papildomo laikino fizinių asmenų apribojimo ar draudimo lankytis miškuose skelbti nėra būtina, tačiau ypatingas dėmesys turi būti skiriamas viešinimui, visuomenės informavimui per vietos žiniasklaidą apie padidėjusį gaisrų pavojų ir jų padarinius, gaisrų prevenciją. Fiziniai asmenys nuolat turi būti raginami apie pastebėtus gaisrus pranešti aplinkos apsaugos darbuotojams, policijai, priešgaisrinėms, miškų ir kitoms tarnyboms arba bendruoju pagalbos telefonu 112.