Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena kas penktas žmogus, tačiau tik ne kalėjimuose. Visuomenei nusikaltusiems žmonėms tokių bėdų nekyla. Jie aprūpinti ir vaistais, ir maistu, kokio daugelis laisvėje nevalgė, bet neteko girdėti, kad nors vienas būtų parašęs padėką, už tai skundų – daugybė.
Kalėjimų departamento duomenimis 2016 metais laisvės atėmimo vietų įstaigoms išlaikyti skirta 54,7 mln. eurų. Iš jų įkalintų asmenų maitinimui skirta 4897,8 tūkst. eurų, vien Alytaus pataisos namams – 809,6 tūkst. eurų; Vieno nelaisvėje gyvenančio diena kainuoja apie 13 eurų, tam tikrais atvejais gali siekti net 60 eurų. Nuo šitų išlaidų niekur nedingsi, tačiau maistui taupantys žmonės užspringtų, pamatę, kokie kalinių valgiaraščiai.
Du kilogramai jautienos per mėnesį
Nuteistųjų mitybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, demonstruojant aukštus žmogaus teisių gynėjų pasiekimus, įteisinta, kad nuo 2018-ųjų jų mitybą praturtins 2 kg jautienos per mėnesį, kiekvienam, jeigu jis ne vegetaras.
Veganų nedaug, tačiau ir jais pasirūpinta, jiems yra atskiras meniu, atskiras valgiaraštis ir vegetarams, sergantiems kepenų nepakankamu, cukriniu diabetu, pastarieji dar gauna naktipiečius, dirbantiems vyrams, atskirai – nedirbantiems, dietinis valgiaraštis…
Tereikia įsivaizduoti, kokia erdvė atsiveria skundų rašymui. Gal kuriam veganui pasirodys, kad netinkamai paruoštas maistas… Anapus tvoros tai būtų tik rekomenduojama, net gulint ligoninių specializuotuose skyriuose, žmonėms turintiems virškinimo sutrikimų. Dabar, perlenkus lazdą, kitaip nepasakysi, pataisos namų administraciją šokdins alkoholikai, narkomanai ir kitomis žalingo gyvenimo būdo užgyventomis ligomis sergantys nuteistieji, kurių ne vieno meniu laisvėje, ko gero, sudarydavo šiukšlių konteinerio turinys. Žinoma, ne tų, kurių sėbrai ar turtingi artimieji nuolat papildo banko sąskaitą apsirūpinti maistu pataisos namų parduotuvėje. Valgykloje privaloma paruošti ir jų maisto porciją, kadangi jie neateina, tai tik be reikalo ištaškomi valdiški pinigai.
Kaip čia nepagalvosi, ar daug garbingų senjorų užsitarnavo du kilogramus jautienos per mėnesį, kai statistinis pensininkas guodžiasi neturįs net protezams, kuriais tą mėsą sukramtytų.
Pas gydytojus be eilės
Skundų topų viršūnėse – gydymo paslaugos. Tačiau, nuteistiesiems iš viso neturėjusiems socialinio draudimo nereikia susimokėti už vizitus pas gydytojus, jų uber‘is – konvojaus paslaugos. Kai tik kalintysis pareiškia norą patekti pas gydytoją specialistą, jam nereikia laukti net eilėje, kaip kitiems žmonėms, negi su ginkluotu konvojumi stovėsi prie gydytojų kabineto?
Per pirmus šių metų šešis mėnesius nuteistieji 210 kartų vyko su konvojumi į polikliniką, t.y. kartais po kelis kartus per dieną. Daugelio specialistų, taip pat ir odontologų paslaugos suteikiamos čia pat, pataisos namuose, nemokamai. Už ką? Kad apribota jų laisvė? O mes čia prie ko, klausimas žmogaus perteklinių teisių gynėjams?
Tuo metu, kai lankiausi Alytaus pataisos namuose priklausomybes norėjo gydytis 2 asmenys, o specialistai dirba trys. Nuteistieji turi teisę „nenorėti” gydytis, priversti, žinia, negalima. Čia – į klausimą, kaip juos galima „pataisyti”.
Vaistai – viskas įskaičiuota
Neseniai kilo pasipiktinimas, kai paaiškėjo, kiek nuteistieji gauna psichotropinių vaistų, ką su jais daro ir kam tų vaistų reikia. Čia – atskira tema. Šiuo metu Alytaus pataisos namuose vyksta tyrimas, kuris viską paaiškins.
Jeigu kam nors neaišku – daugiau nei 90 procentų nuteistųjų turi įgytų ar įgimtų psichikos sutrikimų, priklausomybių, kurias nuolat reikia slopinti, raminti, migdyti… Neduosi vaistų, susipjaustys rankas. Gydytojas kiekvieną kartą rizikuoja prarasti licenciją, jei neskirs vaistų, nes jo sprendimas bus tuoj pat apskųstas.
Sveikatos priežiūros skyriuje nuteistiesiems – 400 pavadinimų vaistų, 40 procentų nuteistųjų juos nuolat vartoja, kiti prašo ir nevartoja, nes čia pat, prie sveikatos priežiūros skyriaus, tabletės išmetamos į šiukšlių dėžę. Už nusikaltimų aukų ir kitų mokesčių mokėtojų pinigais perkamus vaistus nereikia mokėti nė cento. Ir už procedūras – taip pat.
Aš, kaip žurnalistė, daugelį metų dirbusi laidoje „Bėdų turgus“, stebiuosi ir baisiuosi kitu dalyku – tokia akivaizdi nelygybė… Parengiau daugybę pasakojimų apie gerų žmonių neįmanomai sunkius gyvenimus, į skurdo spąstus patekusias šeimas, auginančias neįgalius vaikus. Vaikus, išvarytus iš namų, nes jų tėvai neuždirbo mokesčiams, žmones, kurių teisė į gydymą yra tik žodžiai, nes jie neturi vaistams pinigų.
Netoli Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenanti Auksė ir jos penkiolikmetė duktė Brigita egzistuoja tik iš neįgalumo pašalpų, Auksė, išsėtine skleroze ir daugybe kitų ligų serganti daugiavaikė mama, kai baigiasi pinigai ir vaistai, eina pas kaimynus ir maldauja vaistų nuo skausmo. Mokesčiams pinigų nelieka, nes antstoliai tuoj pat nurėžia didžiąją dalį jų pašalpų. Tokių istorijų – tūkstančiai. Iš vargo pelių randa ką paimti, o nuteistieji, savo aukoms neįvykdę prievolės atlyginti žalą, už izoliatoriaus tvoros viskuo aprūpinti.
2016 m. nuteistiesiems medikamentams skirta 838,6 tūkst. eurų, iš Alytaus pataisos namų skirtų 353 tūkst. eurų, net 225,4 tūkst. eurų teko vaistams, sergantiesiems ŽIV ir AIDS.
