Karštis – didelis stresas organizmui. Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, deguonies bado. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės.
Taip pat asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių). Tyrinėjantys šilumos poveikį žmogaus sveikatai, viso pasaulio medikai perspėja, kad vasaros karščio bangos gali prišaukti daugiau nelaimių nei gamtos stichija: potvyniai, uraganai ar žemės nuošliaužos.
Karštis – didžiausias priešas turintiems širdies problemų
Prasidėjus kaitrai, bloga savijauta dažniau skundžiasi sergantieji širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis. Dėl karščio pakyla kraujospūdis, sutrinka širdies ritmas, paūmėja širdies nepakankamumas ir padidėja infarktų skaičius. Medikai rekomenduoja, jog jeigu žmogui nustatyta koronarinė liga, jis būtinai turi neužmiršti išgerti vaistų, ypač tų, kurie skystina kraują, pavyzdžiui, aspirino.
Gausus prakaitavimas – dar viena priežastis, dėl kurios gali sutirštėti kraujas ir susidaryti krešulių. Todėl per parą būtina išgerti ne mažiau kaip 2-3 litrus. Jei žmogus aktyviai leidžia laisvalaikį, sportuoja, jam gali prireikti vandens iki 5-6 litrų per parą
Veikiant karščiui, žmogaus organizmas turi sunkiai dirbti tam, kad palaikytų normalią kūno temperatūrą. Dažniausiai normali kūno temperatūra yra palaikoma prakaituojant, tačiau kartais to nepakanka, termoreguliacijos sistema perkraunamama, ir kūno temperatūra ima sparčiai kilti. Normalią termoreguliacijos veiklą trikdo per didelė aplinkos drėgmė, senyvas amžius, karščiavimas, skysčių netekimas, širdies ligos, sutrikusi kraujotaka, alkoholio vartojimas, kai kurie vaistai ir kt.
Koks karštis pavojingas sveikatai?
Žmonės karštį toleruoja skirtingai, todėl tiksliai pasakyti, kokia temperatūra gali būti pavojinga, negalima. Realiai jaučiamą oro temperatūrą parodo karščio indeksas, kurio dydis priklauso nuo oro temperatūros ir santykinio drėgnumo. Tinklalapyje http://www.meteo.lt/karscio_prog.php galima matyti karščio indekso prognozes kiekvieną dieną. Atsižvelgiant į prognozes reikėtų riboti fizinę veiklą ir buvimo lauke trukmę.
Jei temperatūra iki 27 ºC – karštis paprastai diskomforto nesukelia.
27–34 ºC – silpnas diskomfortas.
35–39 ºC – stiprus diskomfortas. Reikėtų vengti didelio fizinio aktyvumo.
40–45 ºC – pavojus sveikatai. Reikėtų vengti buvimo lauke.
46–54 ºC – didelis pavojus sveikatai. Reikėtų nutraukti bet kokią fizinę veiklą.
Per 54 ºC – labai didelis pavojus sveikatai.
Svarbu žinoti ultravioletinės spinduliuotės intensyvumą
Mažų UV spinduliuotės kiekių žmonėms reikia vitamino D gamybai. Tačiau per didelis ultravioletinių spindulių kiekis gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus: pradedant ūminiais ir chroniškais odos, akių ir imuninės sistemos pakenkimais ir baigiant odos vėžiu, akių katarakta.
Tinklalapyje http://www.meteo.lt/lt/web/guest/uvi kiekvieną dieną skelbiama, kokia yra ultravioletinės spinduliuotės prognozė ir kokia turėtų būti apsauga. Koks yra ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas, galima įvertinti pagal ultravioletinės spinduliuotės indeksą, kurio reikšmės grupuojamos į kategorijas nuo 1 iki 11 ir kuris lemia apsaugos nuo saulės reikalingumo laipsnį:
1–2 – žemas. Apsauga nereikalinga, galima be apribojimų būti atvirame ore.
3–5 – vidutinis. Apsauga reikalinga. Vidurdienį (11–15 val.) geriau būkite šešėlyje, dėvėkite marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
6–7 – aukštas. Apsauga reikalinga. Vidurdienį (11–15 val.) geriau būkite šešėlyje, dėvėkite marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
8–10 – labai aukštas. Reikalinga ypatinga apsauga. Vidurdienį geriau likite patalpoje, nebūkite atviroje saulėje. Dėvėkite marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
11 – ekstremalus. Reikalinga ypatinga apsauga. Vidurdienį geriau likite patalpoje, nebūkite atviroje saulėje. Dėvėkite marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
Kaip elgtis karštą dieną?
Gerkite daug skysčių. Per karščius reikia gerti daug skysčių, nepriklausomai nuo aktyvumo. Ypač naudingas mineralizuotas vanduo, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.
Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.
Dėvėkite tinkamus drabužius. Dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius. Venkite drabužių iš sintetinių audinių. Galvą apsaugokite skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, galima naudoti skėtį. Tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės.
Apribokite fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikite ryte ir vakare. Dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Dirbantiems karštyje darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
Stenkitės būti patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai, tik svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.
Nepalikite vaikų vienų automobiliuose. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
Palaikykite namų aplinką vėsią: namuose langus, pro kuriuos patenka tiesioginiai saulės spinduliai, uždarykite, atverkite tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi. Nenaudokite tamsios spalvos užuolaidų arba metalinių žaliuzių – jos sugeria šilumą.
Dieną naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.
Patalpų garinimas, kambarinių gėlių laikymas padeda atvėsinti kambarį.
Jei yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje.
Jeigu jaučiatės blogai: jums silpna, svaigsta galva, jaučiate skausmą, nerimą, intensyvų troškulį ir raumenų spazmus karščio metu, pereikite į vėsesnę vietą, atsigerkite vandens, pasimatuokite kraujo spaudimą. Jeigu simptomai nuolat kartojasi, skambinkite pagalbos telefonu 112 arba kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
