„Velykos – dvasios šventė. Jeigu per ją tik susėdame prie stalo, kad skaniai pavalgytume ir kokio nors alkoholinio gėrimo išgertume, tai koks čia Velykų šventimas?“ – klausia Alytaus Šv. Liudviko parapijos klebonas Valdas Beleckas. Anot jo, bažnyčioje Velykų šventimo tradicijos nesikeičia jau ilgą laiką, o už jos durų gimsta nauji papročiai.
„Velykų pasiruošimo laikotarpis yra septynios savaitės nuo gavėnios pradžios (Pelenų dienos). Gavėnios laikotarpiu Bažnyčia ragina tikinčiuosius atgaila ir artimo meilės darbais rengti savo širdis Kristaus kančiai ir prisikėlimui minėti. Šis laikotarpis ragina kiekvieną iš mūsų, kad sustotume ir pamąstytume, ar mes iš tikrųjų gyvename pagal 10 Dievo įsakymų ir vykdome Dievo valią (žinoma, tą reikia daryti ištisus metus).
O ką mes girdime? Pirkite! Langų velykinė akcija, saldainių velykinė akcija, alkoholio velykinė akcija ir tai žmonėms yra nuolat brukama į galvas, bet visai nekalbama apie tikrąją Velykų prasmę. Kuo Velykinė loterija skiriasi nuo kitą sekmadienį vyksiančios loterijos? Niekuo“, – kalbėjo V. Beleckas.
Laikotarpis iki Velykų turi būti kupinas dvasinių minčių, ramybės, pamąstymo. Pasak jo, esant dvasiniams dalykams yra ir ryšys tarp artimųjų, tarp tikinčiųjų ir Dievo.
Po septynių gavėnios – ramybės, susilaikymo nuo linksmybių ir sotaus maisto – savaičių ateina Velykos. Ne kiekvienas jas švęsdamas nueina į Bažnyčią, atlieka išpažintį, priima Komuniją, bet dvasinis apsivalymas prieš Velykas yra būtinas kiekvienam.
„Jeigu mes švenčiame Velykas be dvasinio apsivalymo, tai geriau mes jų visai nešvęskime, nes antraip Velykos tampa eiliniu pasilinksminimu. Gerai, jeigu turime saiką, atsakomybę „švęsdami“, o jei ne, tada matome kas vyksta, o ypatingai Lietuvos kaimuose? Vienas, antras, trečias butelis alkoholio, o paskui – ir nelaimė“, – sakė V. Beleckas.
Anot jo, bažnyčioje Velykų liturgijos apeigos nesikeičia nuo antrojo Vatikano susirinkimo, kuris vyko 1962-1965 m. Velykos yra Kristaus prisikėlimo šventė ir visame katalikiškame pasaulyje, kuris vadovaujasi Romos Katalikų Bažnyčios mišiolo nuorodomis, yra švenčiama vienodai.
„Kristus atėjo į pasaulį, kad jis žmones išganytų. Jis turėjo mirti ant kryžiaus, buvo išjuoktas, išduotas, o paskui prisikėlė ir taip parodė savo meilę ir galybę, kad kiekvienas žmogus turėtų viltį, jog gyvenimas nesibaigia šioje žemėje šia diena“, – Velykų prasmę priminė V. Beleckas.