Net žiemą apie vasaros malonumus svajojantys dzūkai gali ramiau atsikvėpti – ateinančią vasarą kraujasiurbiai mašalai mūsų nebekankins. Politikai rado pinigų šių vabzdžių lervoms naikinti. Ar už tai reiktų dėkoti jų išaugusiam sąmoningumui, ar kitąmet vyksiantiems rinkimams – ne tiek ir svarbu.
Svarbiausia, kad kitų metų spalį balsuoti eisime pamiršę įkyriųjų kraujasiurbių atakas. Seimas priėmė Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pataisas, numatančias, kad kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos pokyčių stebėjimams ir populiacijos reguliavimo priemonėms finansuoti lėšos bus skiriamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų.
Teigiama, kad įstatymui įgyvendinti reikės 391,2 tūkst. eurų – po 130,4 tūkst. eurų kasmet.
Kad įkyrių kraujasiurbių mašalų naikinimas taptų valstybinės reikšmės reikalu, atkakliai siekė Druskininkų savivaldybė, bene labiausia kenčianti nuo vabzdžių atakų, ir Druskininkuose bei Varėnoje išrinkti Seimo nariai socialdemokratai Kristina Miškinienė ir Vidas Mikalauskas.
Tačiau iki šiol iš Aplinkos ministerijos dažniausia nuskambėdavo atsakymas, kad mašalų naikinimas yra savivaldybių reikalas, bet priėmus įstatymo pataisas ir politikai, ir jų rinkėjai galės lengviau atsikvėpti.
Kraujasiurbiai mašalai kiekvienos vasaros pradžioje Dzūkijoje pradėjo siautėti prieš kelis dešimtmečius. Kai jų atakos prieš žmones ir gyvulius tapo nepakenčiamos, Nemune besiveisiančių vabzdžių lervos pradėtos naikinti biologiniu preparatu. Tai vadinta populiacijos reguliavimu, kuris buvo pradėtas 1998 metais. Kasmet preparatui nupirkti Vyriausybė skirdavo apie 300 tūkst. litų ir mašalų kiekis nuolat mažėjo: mokslininkai suskaičiavo, kad 2011 metais mašalų lervų gausumas buvo mažesnis net 11 kartų.
Bet tuomet buvo nutrauktas finansavimas mašalų populiacijai reguliuoti ir jų vėl pradėjo sparčiai daugėti.