Kartais knygos tampa ne tik istorijomis, bet ir kelionėmis, kurios supurto iki širdies gelmių. Gamta, jos vaidmuo ir dėmesys ne tik literatūroje, bet ir gyvenime, turi ypatingą galią: ji ramina, gydo, atveria tai, ką kasdienybėje dažnai pamirštame pastebėti. Šį kartą noriu pasidalinti trimis knygomis, kurios nepaprastai jautriai leidžia pajusti gamtos alsavimą – kiekviena savaip, bet visos paliekančios šiltą, ilgai išliekantį bei ramybe dvelkiantį įspūdį.
„Ten, kur gieda vėžiai“ – laukinės gamtos ir žmogaus vienatvei dedikuota istorija
Delios Owens romanas „Ten, kur gieda vėžiai“ – tai tikra meilės gamtai odė. Pelkės čia tampa ne tik vieta, bet ir namais, prieglobsčiu, gyvu pasauliu, kuris apkabina heroję tada, kai net patys artimiausi žmonės nusisuka. Knygoje nuolat persipina dvi linijos – gamtos ir meilės. Pelkės niūrumas, žolynų šnarėjimas, vandens alsavimas sukuria ypatingą atmosferą, kurioje jautiesi tarsi pats būtum vaizduojamoje laukinėje gamtoje. Knygoje ypač įsimintinas autorės gebėjimas perteikti gamtos grožį taip poetiškai, kad norisi sustoti ir tiesiog skaityti… lėtai, mėgaujantis kiekvienu sakiniu: „Pelkę skalauja šviesa, žolės auga vandenyse, vandenys teka į dangų“.
„Medžių istorija“ – romanas, kuriame medžiai tampa mūsų likimo dalimi
Richard Powers „Medžių istorija“ – tai nepaprastai gilus ir meniškas kūrinys apie medžių ir žmonių ryšį. Ne veltui romanas pelnė Pulitzerio premiją ir tapo vienu svarbiausių šiuolaikinių literatūros balsų apie gamtą. Knygoje pasakojamos devynios skirtingos istorijos, kurios pamažu susijungia į vieną nuoseklų pasakojimą apie tai, kokią reikšmę medžiai turi mūsų gyvenimams – dažnai daug didesnę, nei galime suvokti. Autorius primena, kad gamta nėra tik dekoracija mūsų kasdienybėje. Ji – pati gyvybės šerdis: „Gyvenimas prabėga šalia nepastebėtas. Kurdamas dirvą. Leisdamas vandenį apykaiton… Gamindamas orą“.
„Migruojantys paukščiai“ – švelni istorija apie meilę, laisvę ir Kuršių nerijos grožį
„Migruojantys paukščiai“ – tai jautrus romanas, kuriame gamta tampa tikru emocijų atspindžiu. Kuršių nerija čia perteikiama taip įstabiai, kad skaitant norisi akimis sekti smėlio kopas, jausti jūros kvapą ir girdėti paukščių sparnų šnarėjimą. Tai istorija apie troškimą būti savimi, apie ribų peržengimą, apie meilę, kuri kartais gimsta tyliai, bet širdyje išlieka visam gyvenimui. Ši knyga spinduliuoja laisvės idėją ir kviečia vadovautis širdimi, nepaisant visuomenės rėmų ir sustabarėjusių normų.
Ir pabaigai… Gamta – didžiausia knyga, kurią skaitome kasdien. Šios trys knygos labai skirtingos, bet jas visas jungia vienas ypatingas dalykas: gamta jose nėra tik aplinka. Ji – veikėja, mokytoja, prieglobstis ir priminimas, kad pasaulis daug platesnis už mūsų kasdienius rūpesčius. Kartais užtenka vienos istorijos, kad pradėtume labiau girdėti medžius, pastebėti pelkės šviesą ar į dangų kylančius paukščius. Tad jei norisi knygų, kurios leidžia pajusti gamtos išskirtinumą – šie romanai gali tapti tikra literatūrine kelione, papildančia sielą.
