Atrodytų, sapnai galėtų būti gražiausia dienos dalis. Juk miegame, ilsimės. Tačiau realybė kitokia: dažniau sapnuojame, kad vėluojame, pasiklystame, kažko nespėjame ar patiriame įtampą.
Kodėl mūsų galva naktį kuria ne poilsį, o stresą?
Psichologai turi gana paprastą paaiškinimą: smegenys pirmiausia sprendžia problemas, o ne ilsisi.
Miego metu protas apdoroja tai, kas buvo emociškai stipriausia. O stipriausios emocijos dažniausiai būna ne džiaugsmas, o nerimas, atsakomybė, baimė suklysti ar nuvilti.
Kitaip tariant, smegenys renkasi tai, kas „svarbiausia išgyvenimui“.
Kai kurie mokslininkai sapnus net vadina savotiška treniruote. Lyg repeticija sudėtingoms situacijoms. Sapne „išbandome“, ką reiškia pavėluoti, prarasti kontrolę, susidurti su pavojumi. Tai padeda psichikai pasiruošti realiems iššūkiams.
Todėl košmarai ar įtempti siužetai nebūtinai reiškia, kad kažkas negerai. Dažnai tai tiesiog ženklas, kad gyvenime dabar daug atsakomybės ar pokyčių.
Be to, ramūs ir malonūs sapnai irgi egzistuoja – tik juos rečiau prisimename. Stiprios, nemalonios emocijos palieka ryškesnį pėdsaką atmintyje.
Taigi, jei sapnai kartais vargina, tai nereiškia, kad esate pesimistas ar „blogai miegate“. Greičiau priešingai – jūsų protas aktyviai dirba.
Kartais net per aktyviai.
Tekstą parengė Vytautas Butkus, Vilniaus universiteto psichologijos studentas ir „Sapnininkas – Sapnų Reikšmės” https://sapnininkas.online bendraįkūrėjas.
