Atšalus orams vis daugiau aplinkinių skundžiasi erzinančiu kosuliu, čiauduliu, pakilusia kūno temperatūra ar netikėtai užklupusiu viduriavimu pasireiškiančiu virusu. Vis tik su šiomis problemomis galima kovoti natūraliomis priemonėmis – šimtmečius naudojamomis žolelėmis, kurių dažnas turi vaistinėlėje.
Žiemos sezonu naudingiausias žoleles naujienų portalo tv3.lt skaitytojams įvardijo žolininkė, tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė Jolanta.
Praktiniai patarimai saugantis nuo ligų
Pirmiausia, pokalbio metu pašnekovė išryškino kelis praktinius patarimus, kurie gali padėti namuose susikurti tokią aplinką, kurioje nepultų jokios bacilos.
„Kai lauke paspaudžia šaltukas, namuose yra šilta. Nors tai gali atrodyti malonu, tačiau šiluma taip pat asocijuojasi su sausumu, dėl ko atsiranda pavojus susirgti virusais. Matote, virusai labai mėgsta, kai nosies gleivinė ir gerklė yra sausa, jiems tada daug lengviau patekti į kūną.
Tad yra tokia rekomendacija matuoti oro drėgnumą namuose ir jį palaikyti apie 50–60 proc., taip pat galima profilaktiškai, net ir neturint jokių priemonių, virtuvėje pavirti vandenį, o dar geriau – į vandenį įberti žolelių, kad gautųsi savotiška inhaliacija. Čia yra savotiška apsisaugojimo priemonė“, – pasakojo žolininkė.
Vis tik, pasak Jolantos, jeigu pastebima, kad liga jau bando „kibti“, tuomet reikėtų pakaitinti savo kūną, t. y. apsilankyti karštoje vonioje su žolelėmis ar eteriniais aliejais, o neturintiems vonios – pamirkyti kojas pasūdytame vandenyje.
Svarbiausia, pasak pašnekovės, iškart pamirkius kojas jas nusausinti ir užsidėti vilnones kojines. Tuomet šiluma taip greitai neišsisklaido, o lieka kūne.
„Trečias aspektas – prisiminti, kad kylanti temperatūra nėra liga. Temperatūra yra geras dalykas, nes organizmas taip ginasi nuo ligos. Tad, jeigu ji aukšta, tuomet reiktų mušti, bet jeigu nėra – tada reiktų leisti jai būti, naudoti žoleles, kurios padėtų išvalyti organizmą nuo ligų“, – teigė ji.
Žolininkės Jolantos rekomenduojamos žolelės žiemai
1. Liepžiedžiai
Pirmoji žolelė, kurios pašnekovė visuomet turi savo namuose, yra liepžiedžiai. Jolanta pasakojo, kad tai – tikras auksas mūsų organizmui.
„Aš sakyčiau, kad liepžiedžiai yra vaistų vaistas, o dar ir kvepia labai skaniai. Jos yra senasis vaistas nuo peršalimo, varo prakaitą, ramina ir naikina erzinantį kosulį.
Geriant šią arbatą atsiranda daugiau gleivių, jos padeda išstumti kosulį. Na ir, žinoma, liepžiedžiai mažina karščiavimą“, – pasakojo pašnekovė.
2. Aviečių lapai
Kita naudinga žolelė – aviečių lapai. Žolininkė pasakojo, kad vasaromis stengiasi jų prisirinkti pati dideliais kiekiais, nes dažnai juos maišo su kitomis žolelėmis.
„Jie iš savęs yra puikūs, tinka nuo plaučių ligų, peršalimo, mažina karščiavimą, kartu skatina prakaitavimą“, – sakė ji.
Jolanta pridūrė, kad tiems, kurie susiduria su kosuliu, aviečių lapus verta maišyti su čiobreliu. Tiems, kurie siekia mažinti karščiavimą, verta gerti aviečių lapų ir liepžiedžių arbatą. O tiems, kurie kenčia nuo viduriavimo, galima gerti aviečių lapų ir kmynų arbatą.
Tiesa, pašnekovė pridėjo, kad kmynus prieš naudojimą reiktų šiek tiek pakratyti tam, kad išsiskirtų daugiau jų veikliųjų medžiagų.
3. Pelkinė vingiorykštė
Trečioji žolelė, kurios nauda džiaugėsi pašnekovė, buvo pelkinė vingiorykštė. Ji teigė, kad šis komponentas yra viena iš aspirino sudedamųjų dalių.
„Šis vaistas yra gaminamas iš šios žolelės, tačiau patys žinome, kad vartojant tabletes mes kenkiame skrandžio gleivinei, tad pelkinė vingiorykštė yra puiki alternatyva siekiantiems natūralios priemonės“, – patarė ji.
Pasak Jolantos, pelkinė vingiorykštė tinka tada, kai kenčiama nuo galvos skausmo, karščiavimo, sąnarių skausmo, pakilusios temperatūros.
4. Šeivamedis
Ne ką mažesnę naudą organizmui teikia šeivamedis. Tiesa, žolininkė pabrėžė, kad jo uogos turi nuodingų medžiagų, dėl to jas galima vartoti tik pakaitinus.
Vis tik, pasak Jolantos, norint gauti tikras saugias šeivamedžio uogas, verta jų ieškoti vaistinėse, nes jos jau yra apdirbtos taip, kad būtų tinkamos vartojimui.
„Jų žiedai yra visiškai nenuodingi, jie labai geri, skatina prakaitavimą, padeda išsivalyti bronchams, padeda gleivinėje išsiskirti gleivėms, atsikosėti.
O nuo gripo puikiai tinka šeivamedžio uogų ekstraktas. Viskas, kas juoda, yra gerai, – juodi serbentai, gervuogės, šeivamedžio uogos.
Jie turi antioksidantų, stiprina organizmą, tuo pačiu išvalo, stoja į kovą prieš ligas“, – pasakojo pašnekovė.
5. Kmynų sėklos
Vis tik tiems, kuriuos kankina ne kosulys ar galvos skausmas, vertėtų prisiminti kmynų sėklas. Žolininkė Jolanta aiškino, kad jos tinka nuo vidurių pūtimo ir viduriavimo.
„Jas deda į raugintus kopūstus, kopūstų sriubą, kurių suvalgius gali pūsti pilvą. Šios sėklos dar tinka nuo viduriavimo“, – paaiškino pašnekovė.
Taip pat, pasak jos, kmynų sėklos yra tinkamos gleivinės stiprinimui.
Pastaba: žolininkė Jolanta patarė visas šias arbatas gardinti šaukšteliu medaus – jis padeda nuo kosulio, užglosto gleivinę.
