„Čiurlionis mums pasirodė lyg vaikas, turintis labai jautrią sielą – žmogus, kuris geba matyti daugiau nei mes matome kasdienybėje. Norėjosi „nuimti“ jį nuo pjedestalo ir priartinti prie žiūrovų, ypač prie vaikų“,– apie klounados spektaklį vaikams ir visai šeimai pasakoja režisierius Žilvinas Beniušis. Artimiausias kitokio Čiurlionio susitikimas su žiūrovais – jau šį šeštadienį, sausio 24 d., 11 val., Alytaus miesto teatre. Artėjant spektakliui kalbamės su režisieriumi apie tai, kaip jam ir visai kūrybinei komandai pavyko atrasti tokią Čiurlionio asmenybės pusę.
Žilvinai, kuo skiriasi šiuolaikinės klounados spektakliai nuo mums visiems taip gerai pažįstamo cirko?
Šiuolaikinė klounada pirmiausia ieško ne triuko, o žmogaus. Tradiciniame cirke dažnai žavimės meistriškumu, technika, rizika, o klounada labiau paremta santykiu su žiūrovu, humoru, aktorių buvimu ir fizika. Čia labai svarbi improvizacija, gyvas kontaktas, buvimas „čia ir dabar“. Klounas nebijo būti netobulas, klysti, stebėtis pasauliu kaip vaikas. Tai labiau teatras nei cirkas – su istorija, vidine logika, jausmu.
Kuo klounada gali sužavėti mažuosius žiūrovus?
Klounada vaikus žavi tuo, kad ji kalba jų kalba – per žaidimą, kūną, vaizduotę, absurdišką logiką. Čia nereikia sudėtingų paaiškinimų – viskas suprantama intuityviai. Klounas leidžia sau būti naivus, smalsus, kartais kvailokas – tai labai artima vaikams. Be to, vaikai jaučia nuoširdumą: jeigu scenoje tikrai žaidi, o ne „vaidini vaikams“, jie iš karto įsitraukia.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – kodėl spektakliui vaikams ir visai šeimai pasirinkote būtent šią asmenybę?
Kai buvau vaikas, dažnai girdėdavau suaugusius kalbant apie Čiurlionį, nes jis mokėsi Žemaitijoje, iš kur aš esu kilęs, ten ir tuokėsi. Žmonės prikurdavo įvairių smagių istorijų apie jį, kuriomis linksmai dalindavosi. Tad man jis atrodė smagus herojus, o ne tik genijus ar kultūros ikona.
„Čiurlionio pasakoje“ rodome jo vaikystę, santykius su tėvais, gamta. Čiurlionio kūryba pilna vaizdinių, pasakų, kosmoso, muzikos, spalvų ir tai be galo artima vaikų mąstymui. Norėjosi parodyti, kad didieji kūrėjai nėra tik „nuobodūs paminklai“ – jie yra gyvi žmonės, kuriems pasaulis buvo stebuklas.
Dažnas mūsų Čiurlionį įsivaizduojame kaip rimtą, susimąsčiusį, net akademišką, palinkusį prie molberto ir dažų paletės ar natų lapo. O štai čia – rodos visiškai kitoks Čiurlionis. Kokį jį atradote kurdami šį spektaklį?
Kurdami atradome labai žaismingą, fantazijos kupiną Čiurlionį. Net sakyčiau tokį „čaplinišką“, ne tik susikaupusį prie drobės ar natų, bet ir stebintį debesis, besiklausantį tylos, ieškantį paslapčių paprastuose dalykuose. Kartais – nepaklūstantį tėvams ar net pritingintį, bet visada žaismingą. Jis mums pasirodė lyg vaikas, turintis labai jautrią sielą – žmogus, kuris geba matyti daugiau nei mes matome kasdienybėje. Norėjosi „nuimti“ jį nuo pjedestalo ir priartinti prie žiūrovų, ypač prie vaikų.
Svarbu ir tikrojo „aš“ paieška, kuri šiame spektaklyje rutuliojasi Čiurlionio santykiuose su drauge ir mylimąja Sofija. Būtent ši draugystė padeda atrasti supantį grožį ir nesibaigiančią meilę savo kraštui – Lietuvai.
Kuo tave žavi galimybė kurti vaikams?
Aš turiu keturis vaikus ir kurdamas spektaklį vaikams galvoju, ar kaip tėtis norėčiau, kad jie jį matytų, ar jiems tai bus gera? Turiu begalę patirties dirbdamas su vaikais nuo mokyklos iki ligoninės, kur juos lankome su organizacija „Raudonos nosys”, todėl žinau, jog kurti vaikams yra didelė atsakomybė ir kartu didelė dovana. Vaikai yra labai atviri, jie nemeluoja savo reakcijomis. Jeigu jiems įdomu, jie įsitraukia visa širdimi, jei ne – iš karto tai pajunti. Tai verčia būti sąžiningu, gyvu ir tikru.
Klounados spektaklis vaikams ir visai šeimai „Čiurlionio pasaka“ (rež. Ž. Beniušis) – jau šį šeštadienį, sausio 24 d., 11 val., Alytaus miesto teatre. Bilietai: Alytaus miesto teatro kasoje ir internetu www.alytausteatras.lt
Miško Motės nuotr.
