Bendrovės „Dzūkijos vandenys“ paskelbta žinia apie galimybę atskirų kultūrų tręšimui naudoti nuotekų dumblą sudomino ne vieną ūkininką. Juolab, kad bendrovė nusiteikusi ne tik nemokamai atiduoti dumblą, bet ir pati parengti tręšimo planus pagal dumblo tyrimus atlikusių mokslininkų rekomendacijas.
„Besidominčių dumblo panaudojimu laukams tręšti atsirado daugiau nei tikėjomės. Sulaukėme ūkininkų skambučių ne tik iš Alytaus, bet ir kitų regionų. Neabejoju, kad įmonės bendradarbiavimas su ūkininkais būtų abipusiai naudingas, tuo labiau, kad kitos vandens tiekimo įmonės tokios patirties jau turi ir neatsisako ja su mumis pasidalinti“, – sakė „Dzūkijos vandenų“ direktorius Rolandas Žakas.
Rugsėjo pradžioje „Dzūkijos vandenų“ specialistai ketina surengti konferenciją apie dumblo panaudojimo galimybes tręšimui.
„Į ją pakviesti mokslininkus, dumblo naudojimo tręšimui turinčius specialistus, regiono ūkininkus ir žemės ūkio bendrovių atstovus, žemdirbystės specialistus, miškininkus. Esame pasiruošę parengti tręšimo dumblu planus, padėti ūkininkams, jeigu reikės, ir transportavimo paslaugomis. Norime nemokamai pasiūlyti mūsų perdirbtą produktą, kuris galėtų sukurti didesnę ar mažesnę pridėtinę vertę. Žinoma, tai būtų nauda ir bendrovei, kadangi perdirbto dumblo sandėliavimo išlaidos nusėda į galutinę vandens ir nuotekų kainą vartotojams. Jeigu jos bus mažesnės ir ta kaina neturės paskatų augti“, – kalbėjo bendrovės „Dzūkijos vandenys“ direktorius R. Žakas.
Pasidalinti savo patirtimi jau sutiko ne vienerius metus su ūkininkais bendradarbiaujančių „Utenos vandenų“ gamybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Vabolienė. Ji prieš keletą metų Vilniaus Gedimino technikos universitete apsigynė daktarinę disertaciją tema „Fosforo ir azoto biologinio šalinimo iš nuotekų tyrimai ir vertinimas“.
„Skirtingai nuo Alytaus, nes neturime dumblo džiovinimo, o teritorija jo sandėliavimui yra nedidelė. Jeigu žemdirbiais neimtų dumblo, jo sandėliavimas būtų gerokai didesnis galvos skausmas“, – kalbėjo G. Vabolienė.
Anot jos, iš pradžių ūkininkai į tręšimą dumblu žiūrėjo atsargiai, bet po metų kitų pamatė, kad efektas niekuo ne blogesnis nei tręšiant cheminėmis trąšomis, o išlaidos gerokai mažesnės.
G. Vabolienės teigimu, dumblas yra tikrai niekuo ne blogesnė trąša už daugelį mineralinių. Jame yra to paties azoto ir fosforo, kurie yra ir sudėtinė įprastai naudojamų trąšų dalis.
Jai pritaria ir „Dzūkijos vandenų“ vadovas R. Žakas. Alytaus vandentiekininkai bendradarbiaudami su kolegomis iš Aukštaitijos, šiandien jau patys gali įvertinti dirvožemio būklę ir pagal ją sudaryti tręšimo planus, apskaičiuoti trąšos normą – žodžiu, tinkamai sutvarkyti visą dokumentaciją.
Rugsėjo pradžioje bendrovės specialistai ketina surengti konferenciją apie dumblo panaudojimo galimybes tręšimui.
Valymo įrenginiuose apdoroto dumblo tolesnis panaudojimas ne pirmus metus neramina vandens tiekėjus. Kasmet šalyje tokio niekam kol kas nelabai kam reikalingo gero atsiranda apie 60 tūkstančių tonų. Tik labai nedidelė jo dalis panaudojama kaip trąša. Remiantis Aplinkos ministerijos duomenimis, geriausiu atveju – tik penktadalis viso susidarančio dumblo. Beveik du trečdaliai jo yra paprasčiausiai sandėliuojami greta valymo įrenginių.
Šių dienų situacijoje mažiausiai sąnaudų tolesniame dumblo tvarkyme pareikalautų jo panaudojimas dirvožemio tręšimui. Teisinės prielaidos nuotekų dumblo panaudojimui tręšimui ir rekultivavimui yra pakankamos. Lietuvoje nustatytos konkrečios dumblo įterpimo laukuose normos, tręšimo periodiškumas, didžiausi sunkiųjų metalų kiekiai, kurie gali patekti į dirvožemį.
Šalyje atliktas ne vienas tyrimas, pagrindžiantis, kad dumblas yra gera trąša. Alytuje vyrauja antros kategorijos nuotekų dumblas. Jį galima panaudoti žemės ūkyje dirvožemiui tręšti auginant technines kultūras, energiniam kurui naudojamam miškui auginti, apleistoms žemėms atkurti, išeksploatuotų žvyro, smėlio, molio karjerų ir durpynų rekultivacijai, tarpiniams eksploatuojamų sąvartynų sluoksniams formuoti ir uždarytiems sąvartynams rekultivuoti, miesto želdiniams tręšti, pakelėms sutvirtinti ir apželdinti.
Nuo seno visuomenės sąmonėje yra įsišaknijusi stereotipinė nuostata, kad nuotekų dumblas yra labai užterštas. Tyrimus dvejus metus iš eilės atlikę Kauno technologijos universiteto mokslininkai nustatė, kad Alytaus nuotekų dumble sunkiųjų metalų kiekiai kai kuriais atvejais yra net keliasdešimt kartų mažesni, negu nustatytos leidžiamos normos.
Paskaičiuota, kad jeigu pagal 2014 m. dumblo analizę į hektarą būtų įterptos 5 tonos dumblo, tai su juo patektų iki 70 gramų švino (leidžiama norma-10-15 kg/ha), 20 gramų kadmio (leidžiama norma- 100-150 gramų), 200 gramų nikelio (leidžiama norma yra 2-3 kg/ha), 5 gramai gyvsidabrio, kai leidžiama norma sudaro nuo 50 iki 100 gramų viename hektare.
Dumble esantys augalams naudingi elementai (azotas, fosforas, kalis), neutralus rūgštingumas padidina dirvožemio biologinį aktyvumą, humuso kiekį, sumažina jo glūdumą, rūgštingumą. Pagal agrochemines savybes jis prilygsta gyvulių mėšlui.
Pasak bendrovės „Dzūkijos vandenys“ direktoriaus R. Žako, iki granulių išdžiovintas dumblas ne tik nepraranda savo savybių, bet ir nebeturi aštraus specifinio kvapo. „Dumblo sandėliavimas, jo įterpimas į dirvą gali užtrukti ilgiau, nebėra būtinybės jį kuo greičiau užarti“, – sakė pašnekovas.
Šalies mokslininkai atlieka ir tyrimus, kurių metu aiškinasi, kaip, kaip dumblas veikia įvairius augalus bei medžius. A. Stulginskio universiteto darbuotojų Rokiškio miškų urėdijos medelyne atlikti bandymai įrodė, kad paprastosios eglės sėjinukų tręšimas nuotekų dumblu padidino pirmos eilės šoninių šaknų ilgį 2–70 procentų, palyginti su tomis, kurios buvo tręštos mineralinėmis trąšomis.
Dirvą tręšiant dumblu, sąnaudas sudarytų tik dumblo transportavimas, tad tręšimo kaina, lyginant su mineralinėmis trąšomis, būtų gerokai mažesnė. Remiantis tyrimo su eglės sėjinukais duomenimis, tręšimo išlaidos hektarui buvo mažesnės iki penkių kartų.