Antrą šv. Kalėdų dieną Alytaus miesto teatre šurmuliavo vaikų klegesys. Čia ne tik vyko įvairios veiklos ar susitikimas su Kalėdų seneliu jo rezidencijoje, bet mažiesiems žiūrovams ir jų tėveliams buvo pristatyta spektaklio „MERĖ POPINS“ premjera.
Apie tai, kaip gimė idėja sukurti šį spektaklį ir kuo Merės Popins tema aktuali šiam laikmečiui, kalbamės su šio spektaklio režisiere Agne Sunklodaite.
Ingos Balsiuk nuotr.
Režisierė apie šio spektaklio pastatymą galvojo dar nuo studijų metų
Idėja sukurti spektaklį pagal P. Travers kūrinį „MERĖ POPINS“ režisierės A. Sunklodaitės galvoje gyveno labai seniai – dar nuo studijų metų. „Kai vaikystėje Kauno dramos teatre pamačiau šį spektaklį, prisipažinsiu atvirai, jis man paliko neišdildomą įspūdį. Beje, tikriausiai dėl jo ir atsiradau teatre. Tuomet man tai buvo didelis teatro stebuklas. Studijų metu vis galvojau apie jo pastatymą, bet galvoje sukosi mintelės, kad dar ne dabar, dar ne laikas… O vėliau mąsčiau, kad gal jau atsisakysiu jo, – juk dažniausiai kurdama vaikams spektaklius, pati sugalvoju dramaturgiją, siužetus.“
Režisierė kurį laiką manė, kad ši, Merės Popins tema, jai nėra itin įdomi, tačiau gyvenime viskas taip susidėliojo, kad šiuo metu ji Agnei net labai svarbi.
„Auginu 3,5 metų vaiką, su kuriuo pasitikrinu daug dalykų. Jam ne tas pats, kas yra šalia jo, kaip su juo kartu leidžiame laiką. Tad vieną dieną pagalvojau, kad norėčiau pastatyti spektaklį apie tai, kaip svarbu vaikams ir mums visiems dėmesys vienas kitam. Vaikai vertina, ar šalia jo esantis suaugęs žmogus iš jo tik reikalauja ir bando įkalti taisykles, ar supranta, kad vaikui (esančiam tam tikroje amžiaus grupėje) svarbu, kad su juo žaistų, kalbėtų jo kalba, sugebėtų kalbėti kaip lygius su lygiu, fantazuoti, pasinerti į jo pasaulį. Va tuomet ir supratau, kad čia puikiai tinka senoji geroji MERĖS POPINS istorija,“ – teigia A. Sunklodaitė.
Ingos Balsiuk nuotr.
Nauja ir šiuolaikiška MERĖ POPINS
Režisierė ne tik atgaivino šį klasikinį visiems gerai žinomą kūrinį, bet ir suteikė jam šiuolaikinį atspalvį.
„Aš mėgstu su klasikinėmis dramaturginėmis medžiagomis padirbėti ir sukurti kažką savito. Spektaklyje Merė Popins nėra stebukladarė teta, kuri nusileidžia iš dangaus. Pasirinktas kūrybingos ir jautrios aktorės, kuri neturi darbo ir prižiūri vaikus, vaidmuo. Tai realus personažas, kuris gali būti kiekvieno iš mūsų namuose. Mūsiškė Merė Popins teatrinį rekvizitą ar daiktus, kurių negali panaudoti scenoje, atiduoda vaikams ir jų kasdienybę paverčia kūrybiškesne ir įdomesne. O ir tėvams, žiūrintiems spektaklį, tai gali atnešti minčių, kaip, pavyzdžiui, išradingai sugirdyti vaistus, kažką su vaiku susitarti ar skatinti jo kūrybingumą,“ – apie spektaklį pasakoja A. Sunklodaitė.
Naudojami interaktyvūs elementai
Spektaklio ypatumas – interaktyvūs elementai. Pasak režisierės, scenoje naudojamos video projekcijos, šešėlių ir objektų teatras. Vaizdo projekcijos padeda parodyti, kas vyksta už šeimos namų. „Naudodami įvairius papildomus elementus išplečiame teatro ribas, – šypsosi Agnė.“
Pagrindinį Merės Popins vaidmenį atlieka aktorė Ona Gudaitytė
Režisierė pagrindine aktore pasirinko Oną Gudaitytę, kuri jos teigimu yra „smagiai nurauta“.
„Jos gyvenimiškas tipažas atrodė labai artimas šiam vaidmeniui, ir ji puikiai savyje ieško Merės. O kitiems vaidmenis reikėjo pagalvoti, kas vaidins vaikus ir kaip partneriai vienas su kitu atrodys,“ – teigia ji.
A. Sunklodaitė ypač džiaugiasi, kad aktoriai įsijungė į kūrybinį procesą su dideliu užsidegimu ir išradingumu, ieškodami naujų sprendimų ir charakterių kūrimo būdų.
Ingos Balsiuk nuotr.
Kūrybinė komanda ir palinkėjimai … sau
Sukurti spektaklį režisierei padėjo ilgametė ir patikima kūrybinė komanda: scenografė ir kostiumų dailininkė Giedrė Brazytė, kompozitorius Deividas Gnedinas bei video projekcijų autorius Titas Jurjonas. Ji pažymi, kad jų kūrybiškumas ir atsakingas požiūris į darbą buvo labai svarbūs kuriant šį spektaklį.
„Merė Popins – ne tik personažas, bet ir menininkė, turinti savo stilių ar braižą. Todėl spektaklyje naudojami kostiumai išradingai funkcionalūs, o dekoracijos lengvai transformuojamos,“– sako režisierė.
„Teatras man yra džiaugsmas. Stengiuosi, kad kūrybinis procesas būtų malonus ir pilnas entuziazmo. Noriu, kad mano spektakliai būtų kupini džiaugsmo ir pozityvumo“, – teigia A. Sunklodaitė.
Ingos Balsiuk nuotr.