Alytiškę Kristiną Janulevičienę daugelis atpažįsta kaip Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėją. Būtent į ją pirmiausia kreipiasi žiniasklaidos atstovai, prašydami komentaro dėl įvairių nutikimų, situacijų (eismo įvykių, nusikaltimų ir kt.).
Tačiau kai kada moterį tenka pamatyti ir visai kitame amplua: ne visiems žinoma, kad iš Alovės kilusi Kristina aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje, koncertuoja renginiuose. Neretai dainas atlieka ir kartu su savo mama. Moteris atvira – jos ryšys su tėvais, šeima yra labai stiprus. Tad ir Kūčių vakarienė neįsivaizduojama be grįžimo į gimtuosius namus, buvimo su pačiais artimiausiais žmonėmis, tradicijų laikymosi.
Jau nuo ryto namai kvepia gaminamu maistu, rengiamasi Kūčioms. Šeima ypač laukia vieno patiekalo, kurį ruošia kiekvienais metais. Tai – taip vadinamos „ausytės“. Kaip jas gamina – K. Janulevičienė papasakojo ir skaitytojams.
Kristina, ką Jums reiškia Kūčios? Kokią svarbą jos turi?
Kūčių vakarienė mūsų šeimoje turi didelę reikšmę. Tai – vakaras, kai prie tradiciškai šienu ir balta staltiese dengto stalo susirenka visi artimiausi žmonės. Pastaraisiais metais renkamės mano vaikystės namuose Alovėje. Pas tėvelius Ramunę ir Juozą atvažiuojame visi trys jų vaikai, seneliai, pusseserė, teta, džiugu, kad iš tolimosios Portugalijos parskrenda pusbrolis Orestas.
Būtų keista Kūčių vakarienę valgyti kitur. Šiais laikais daug kas renkasi žiemos šventes praleisti svečiose šalyse, kur šilta, bet man ši vakarienė šventa, noriu ja džiaugtis su šeima.
Ar Jums svarbios tradicijos? Gal yra tokių, kurių laikotės būtent per Kūčias?
Taip, Kūčių vakarą išties laikomės tradicijų. Tėtis ant stalo atneša šieno, mama tiesia baltą staltiesę, pirmasis padėtas patiekalas ant stalo yra kalėdaičiai. Stengiamės, kad ant Kūčių stalo būtų tik tradiciniai patiekalai. Mes su sese juos dažnai pateikiame moderniau, bet sušius ar jūros gėrybes pasiliekame kitoms progoms.
Mamytė visą dieną sukasi virtuvėje, nes ruošia ne tik Kūčių, bet ir patiekalus Kalėdoms. Brolis yra ragautojas, nes alkanas vakarienės nesulauktų. Močiutė visada atsiveža keptą žuvį, teta – kleckų. Tėtis mišrainėms verda namuose augintas daržoves: bulves, morkas, burokėlius.
Galbūt kasmet gaminate kokį nors ypatingą Kūčių patiekalą, kurio laukiate visus metus?
Svarbiausias patiekalas be kalėdaičių yra „ausytės“ – taip vadiname džiovintų grybų virtinukus. Šį patiekalą valgome griežtai tik per Kūčias. Mūsų šeimoje tai labiausiai laukiamas patiekalas – akivaizdu, nes laukiame jo visus metus.
Jei paklaustumėt kuo jis toks ypatingas, tai visiškai niekuo, o gal kaip tik ypatingas, nes paprastas, ir dar dėl to, kad grybus surenka ir džiovina tėveliai.
Štai receptas: tešlą virtinukams gaminame iš miltų, druskos ir vandens. Įdarui išmirkome džiovintus baravykus, juos apverdame, sumalame ir kepiname aliejuje su svogūnais. Nepamirštame pagardinti druska, pipirais ir lauro lapu.
Kai jau viskas paruošta, minkome tešlą, formuojame auselės formos virtinukus. Dalį įdaro dedame į virtinukų vidų ir verdame puode tų pačių kepintų grybų ir svogūnų (dalį pasiliekame nuo įdaro) sultinyje. Verdame kol „ausytės“ smagiai iškils į puodo viršų. Štai koks paprastas nepaprasto mūsų tradicinio Kūčių patiekalo receptas.
Prieš sėdant prie Kūčių stalo, lange uždegame žvakę, kaip žinutę, kad mūsų šeima jau pradėjo vakarienę. Mamytė skaito Kūčių vakaro skaitinį apie Jėzaus gimimą, o tėtis vakarienę pradeda dalindamas kalėdaičius nuo vyriausio šeimos nario iki jauniausio. O tada jau prasideda 12 patiekalų ragavimas.
Ko palinkėtumėte AlytusPlius.lt skaitytojams švenčių proga?
Visai AlytusPlius.lt komandai ir skaitytojams mūsų šeimos vardu noriu palinkėti: tegul šios Kalėdos primena, kad gyvenimo stebuklai slypi paprastuose dalykuose – pastebėkite juos, džiaukitės jais ir dalinkitės tuo džiaugsmu su kitais! Tegul kiekviena diena būna kupina šilumos ir šviesos. Kurkite laimę kasdien!