Savivaldybių indeksas, kurį prieš keletą dienų viešai pristatė Laisvosios rinkos institutas, pateikia nemažai įvairios informacijos apie savivaldybes, išrikiuoja jas į tam tikrą gretą. Tačiau ir pati metodika, ir to tyrimo rezultatai užduoda papildomų klausimų, į kuriuos norisi aiškesnių atsakymų.
Mes į šį tyrimą pabandysime pažvelgti šiek tiek kitokiu aspektu, lygindami Alytų su kitais didžiaisiais miestais konkrečiose srityse.
Kadangi Alytus priskirtas didžiųjų šešių Lietuvos miestų grupei, tai reikia pripažinti, kad tarp jų turėdami mažiausią gyventojų skaičių, dar neatrodome taip blogai, kaip galėtume. Tačiau ir ne taip gerai, kaip norėtume.
Lyginant su Vilniumi, Kaunu, Klaipėda, Šiauliais ir Panevėžiu, Alytus šiandien įvardijamas kaip miestas, sugebantis pritraukti mažiausias investicijas skaičiuojant vienam gyventojui. Tik 1107 eurai, kai Panevėžyje ar Šiauliuose jos sudaro atitinkamai 1416 ir 1754 eurų. Klaipėdos ir Vilniaus net nereikėtų minėti – čia investicijos vienam gyventojui didesnės daugiau kaip tris kartus.
Mūsų mieste yra ir didžiausia socialinių pašalpų gavėjų dalis, kuri sudaro 4,5 procento. Viena dešimtąja procento mažiau Panevėžyje, perpus mažiau tokių pašalpininkų yra Kaune.
Beje, Alytus ir Vilnius yra du miestai tarp didžiųjų, kuriuose 2015 metais mažiausiai pigo šildymas. Jo kaina čia sumažėjo tik 2 procentais, kai tuo tarpu Kaune – 18, Klaipėdoje – 17, Panevėžyje – 11, Šiauliuose – 9 procentais.
Nekaip Alytus atrodo ir žvelgiant į skolas. 2015 metais Alytuje tik 0,2 procento sumažėjo biudžeto skola. Tuo tarpu Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio savivaldybės ją sugebėjo sumažinti 7- 5 procentų.
Alytaus biudžeto skola, lyginant su jos mažėjimo tendencijomis ir su gaunamomis pajamomis, kelia nerimą, nes 2015 metais ji sudarė beveik 70 procentų. Didesnę turi tik Vilniaus savivaldybė, o kitų didžiųjų miestų savivaldybėse minėta skola sudaro tik nuo 27 iki 41 procento pajamų.
Alytuje yra ir didžiausia bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus asmenų – 11,4 procento – kai tokių asmenų skaičius kituose didžiuosiuose miestuose siekia tik nuo 5,7 iki 8,6 procento.
Alytaus miesto savivaldybei nuo patvirtinto biudžeto tenka ir didžiausia išlaidų dalis valdymui. Ji sudaro 5,9 procento. Kitose didžiųjų miestų savivaldybėse ji svyruoja nuo 2,8 iki 5,2 procento.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Alytaus miesto savivaldybė, kaip ir Vilniaus bei Kauno miesto savivaldybės, negeba tinkamai išnaudoti turimų pastatų ir patalpų. Nenaudojamų patalpų plotas šimtui gyventojų čia sudaro nuo 14 iki 16 kvadratinių metrų. Žinoma, galima guostis tuo, kad Panevėžyje jis dar didesnis – beveik 21 kvadratinis metras. Bet galima pažiūrėti į Šiaulius (1,1 kv.m.) arba Klaipėdą (3,5 kv.m.).
Imant bendrą įvertinimą, pagal komunalines paslaugas Alytaus miestas yra trečioje vietoje. Pirmoje vietoje yra pagal visuomeninio transporto paslaugas, (matyt dėl to, kad visus maršrutus aptarnauja privatininkai), o antroje vietoje yra pagal mokesčius.
Reziumuojant, vaizdelis ne baisiai koks: Alytus yra vienas iš didžiausių Lietuvos miestų, gebantis pritraukti mažiausias investicijas. Čia didžiausia biudžeto dalis iš visų didmiesčių tenka valdymui, o savivaldybės skola nuo gaunamų pajamų sudaro kone 70 procentų ir yra didžiausia tarp stambiausių šalies miestų.
Savivaldybė turi daugiausia pastatų ir statinių, kurių nesugeba tinkamai išnaudoti. Čia taip pat yra daugiausiai bedarbių tarp darbingo amžiaus žmonių.
Prie to pridūrus, kad šilumos energija Alytuje yra brangiausia ir spalio mėnesį siekė beveik 6,9 cento už kilovatvalandę, Alytaus miesto valdžiai tikrai yra apie ką pamąstyti.