Per 11 šių metų mėnesių Alytaus apskrityje užregistruoti 6 nauji ŽIV infekcijos atvejai: 4 šios infekcijos atvejai registruoti Alytaus mieste ir 2 atvejai - Alytaus rajone. Asmenys ŽIV infekcija užsikrėtė: penki - vartodami intraveninius narkotikus, vienas – homoseksualinio kontakto būdu.

Per praėjusių metų tą patį laikotarpį Alytaus apskrityje registruota 10 ŽIV infekcijos atvejų.

ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas. Nustatyti du viruso tipai: ŽIV-1 ir ŽIV–2. Europoje ir Lietuvoje tarp ŽIV užsikrėtusiųjų vyrauja ŽIV – 1 tipas. ŽIV –1 tipo viruso sukelti klinikiniai požymiai yra sunkesni nei ŽIV – 2 tipo. Užsikrėtimas ŽIV – 1 tipo virusu neapsaugo nuo užsikrėtimo kitu viruso tipu. Virusas atsparus ultravioletiniams spinduliams bei šalčiui, bet greitai žūva virinamas (100°C temperatūroje žūva iš karto, 56°C  temperatūroje – per 20 min.), jautrus spirito, chloro, kitų dezinfekuojančiųjų medžiagų poveikiui.

Infekcijos šaltinis – ŽIV užsikrėtęs žmogus. ŽIV, patekęs į žmogaus organizmą, naikina baltuosius kraujo kūnelius (T-limfocitus), t. y. veikia žmogaus imuninę sistemą, saugančią nuo infekcijų. Didžiausia ŽIV koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje. Užsikrečiama tuo atveju, jei užsikrėtusio asmens kraujas, sperma ar makšties išskyros patenka į sveiko žmogaus kraują, gleivines ar pažeistą odą.

Inkubacinis – „lango“ periodas, tai yra laikotarpis nuo infekcijos patekimo į organizmą iki galimybės diagnozuoti ŽIV laboratoriškai. ŽIV nustatomas atliekant kraujo tyrimą, kurio metu ieškomi antikūnai kaip atsakas į ŽIV infekciją. Jei kraujo tyrimas atliekamas labai ankstyvojoje stadijoje, tyrimas nepatikimas ir jį visada reikia pakartoti po 3 – 6 mėnesių. ŽIV infekcijos eiga ilga. Besimptomis ligos periodas trunka nuo kelių iki 10 metų ir daugiau. Žmogus gali jaustis sveikas, bet gali užkrėsti kitus asmenis. Žmogus, užsikrėtęs ŽIV, iš karto nesuserga AIDS (įgytu imuniteto nepakankamumo sindromu). Pirmieji AIDS ligos požymiai pasireiškia, kai virusas smarkiai pažeidžia organizmo imuninę sistemą. Žmogaus organizmą ima pulti įvairūs ligų sukėlėjai, žmogus suserga įvairiomis ligomis: plaučių uždegimu ar meningitu, tam tikros rūšies vėžiu ar tuberkulioze ir kitomis. Tuberkuliozė yra dažniausiai tarp AIDS sergančių pacientų pasitaikanti infekcija. Laiku neskyrus specifinio priešvirusinio gydymo, ŽIV liga baigiasi mirtimi.

 Dažniausi ŽIV plitimo būdai:

1. Lytinių santykių metu, nenaudojant prezervatyvų. Pavojingiausi analiniai santykiai, nes tiesiosios žarnos gleivinė lengvai pažeidžiama.

2. Per kraują. Vartojant narkotikus, kai dalijamasi bendrais švirkštais ar adatomis. Galima užsikrėsti darant tatuiruotes, jeigu naudojamos netinkamai apruoštos adatos ar kiti įrankiai.

3. Užsikrėtusi ŽIV moteris gali perduoti virusą vaikui nėštumo ir gimdymo metu. Yra tikimybė perduoti virusą ir maitinant krūtimi.

ŽIV neužsikrečiama kosint, čiaudint, bučiuojantis, per prakaitą ar ašaras, bendrai naudojantis tualetu, vonia, pirtimi, baseinu, per indus ir stalo įrankius, per rašymo priemones, knygas, suolus, sportinį inventorių, žaidžiant, liečiant vienas kitą, valgant užsikrėtusiojo asmens paruoštą maistą, įkandus uodams, erkėms. Viruso neplatina gyvūnai ir paukščiai.

Apsisaugojimui nuo ŽIV infekcijos būtina lytinių santykių metu naudoti prezervatyvus, vengti atsitiktinių lytinių santykių, nenaudoti intraveninių narkotikų, o jeigu jie vartojami – naudoti tik vienkartinius švirkštus ir adatas, tinkamai apruošti tatuiruotėms naudojamas adatas ir kitus įrankius.

Esant bent menkiausiam įtarimui būtina pasitikrinti dėl ŽIV. Anonimiškai tai galima atlikti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Alytaus skyriuje, esančiame Ligoninės g. 3 arba kreiptis į šeimos gydytoją.