Alytaus vaikų globos namuose augantys vaikai jau tris savaites neturi laiko nuobodžiauti. Jiems nuotaikingas šokių pamokas veda Austrijos universitete studijuojantys lietuvė Viltė, japonė Isabela ir kolumbietis Chuanas. Šokių pamokos vaikams jau artėja į pabaigą, bet jie prisipažino, kad dar šoktų ir šoktų.
Rytoj – jau paskutinė užsiėmimų diena, o šiandien mažieji nustebino ir pačius mokytojus: užsiėmimo metu, dalyvaujant svečiams jie užduotis atliko nepriekaištingai, nors kuklindamiesi sakė, kad šokti prieš daug žiūrovų jiems būtų „sarmata“.
Vaikai neslėpė, kad šokti jiems patinka. Kai kurie jų šokių būrelius lanko ir mokyklose, tik savo talentais garsiai nesigiria.
Teatralizuotus modernaus šokio užsiėmimus Alytaus globos namuose vedantys kaunietė Viltė, Kolumbijoje gyvenantis Chuanas ir iš Japonijos atvykusi Isabela mokosi Austrijos universitete. Lietuvė ir kolumbietis studijuoja šiuolaikinį šokį, o Isabela mokosi violončelės bei siekia tapti šokių mokytoja.
Trys jaunuoliai vaikų globos namuose įgyvendina projektą, kurio tikslas – sujungiant muziką, judesį ir balsą, skatinti socialinį vaikų bendravimą. Praėjusią vasarą pas draugę Alytuje viešėjusi Viltė pirmiausiai dėl seminarų vaikams kreipėsi į Alytaus vaikų globos namus ir iš karto gavo teigiamą atsakymą.
„Sunkiausia buvo rasti būdą, kaip sudominti vaikus, kad jie nesiblaškytų, sutelktų savo dėmesį. Nors iš pradžių tai buvo sudėtinga, bet vėliau išsiaiškinome, kas vaikams įdomiausia ir lengvais žingsniai ėjome į priekį, išmokdami vis ko nors naujo“, – sakė Viltė.
Šokių užsiėmimus vedusi trijulė neslėpė, kad tiek jie, tiek vaikai vieni prie kitų prisirišo. Nors intensyvūs užsiėmimai pareikalavo daug energijos, jaunieji mokytojai, matydami vaikų šypsenas ir entuziazmą, kitą dieną nepailsdami vėl pradėdavo viską iš naujo.
Užsiėmimai vykdavo ne tik mažiesiems, bet ir paaugliams. Iš viso pamokas lankė apie 30 vaikų.
Vaikų užsiėmimus stebėdavo ir jų auklėtojos. „Auklėtoja, pasižiūrėkite, kaip bus gražu“, – kvietė šokio žingsniu besisukanti mergaitė.
Mažieji šiandien ir dainavo, ir ratu sustoję atkartojo vienas kito balsus, vienas kitam perdavinėjo įsivaizduojamą kamuolį, šoko. Vaikams labiausiai patiko kurti „lėles“: vienas vaikas stovėjo nejudėdamas, o kitas galėjo pakreipti jo ranką, koją, galvą ir taip sukurti savo norimą gyvą „skulptūrą“.
Chuanas pasakojo, kad atvykdami jie turėjo aiškų tikslą, tačiau dirbant vaikų globos namuose, kiekviena diena būdavo pilna malonių netikėtumą, niekada negalėjai žinoti, kas tavęs laukia, kokių emocijų pasisemsi iš vaikų.
Pasak jaunuolių, nors rytoj teks išvykti, norėtųsi, kad tokie užsiėmimai vaikų globos namuose vyktų dažniau, kad žmonės su vaikais bendrautų ne tik projektų metu, kad matydami pavyzdį, imtųsi iniciatyvos ir skatintų vaikus bendrauti, dalyvauti turiningoje veikloje kuo dažniau.